žlebtelti

žlèbtelti, -i (-ia), -ėjo žr. žlebtelėti: 1. Žlebteli kokį žodį per neatsargumą, paskui tardo Gs. Žinai, žlebtelsi puse lūpų, o man – kukuok. Rupkės, dar atimt gali arklį, ką manai V.Bub. 2. Žodį žlèbtelia – iš to piktumas Gs. Į akis žlèbtelt reikia Brt. 3. Ponia sunkiai žlebtelia ant akmenų J.Sav.